Praėjęs savaitgalis veikiausiai paliks ryškų štrichą mūsų šalies dviračių istorijoje. Vilniuje pirmą kartą surengtos Baltijos šalių kalnų dviračių taurės "Downhill Cup 2009" trečiasis etapas. Dvi dienas prakaitavę treniruotėse, sekmadienį atkakliai nusiteikę dalyviai surėmė ginklus.

Liepkalnio žiemos slidinėjimo trasa atgijo tiesiog vasaros viduryje. Tiesa, sniego čia taip ir nesulaukta, bet jo ir nereikėjo. Sekmadienį nuo pat ankstaus ryto prie Laimio kalno rinkosi adrenalino ištroškę kalnų dviračių fanatikai, šurmuliavę ten ir dvi dienas prieš tai, mat kiekvienam panorėjusiam buvo suteiktos galimybės iš širdies pasitreniruoti. Tarptautinių varžybų organizatoriai šypsojosi: "Ko gero, pirmą kartą Liepkalnio žiemos slidinėjimo centre vasarą veikė ir keltuvas."

Pirmąsyk surengtos dviratininkų ekstremalų batalijos nepaliko abejingų - žiūrovai galėjo aikčioti iš nuostabos, matydami virtuoziškai nuo stataus kalno žemyn skriejančius nutrūktgalvius, šokinėjančius nuo tramplinų ir meistiškai įveikiančius kiekvieną posūkį ar kelyje pasitaikiusią kliūtį.

Net 73 prie starto linijos išsirikiavę sportininkai pagal varžybų reglamentą buvo suskirstyti į keturias klases - merginų, Junior, Hobby ir Pro. Pirmojoje iš jų startavo vos trys pilnametystės sulaukusios dailiosios lyties atstovės. Viena jų - Agnė Kasilovska - mūsų šalies atstovė, lėkusi įkandin viešnioms iš Estijos. Jaunėlių (Junior) klasėje susikovė 20 paauglių, gimę ne anksčiau nei 1991-aisiais. Vyresni nei aštuoniolikos susirungė masiškiausiame (42 dalyviai) Hobby pogrupyje.

Aukščiausio lygio meistrai (tokių buvo aštuoni) savo sportinius ginčus trasoje sprendė lenktyniaudami Pro klasėje. Pastarieji virtuozai, dalyvaujantys pasaulinio lygio varžybose, visi iki vieno privalėjo turėti Tarptautinės dviračių sajungos ("Union Cycliste Internationale") licenzijas. Važiuoti leista bet kokio tipo dviračiais, tačiau suprantama, kad su "plentinukais" pasirodyti tokioje trasoje prilygtų kone savižudybei.

Tokia pat eilės tvarka dalyviai ir startavo - pirmenybė buvo suteikta merginoms, o po jų Junior, Hobby ir galiausiai viską savo įspūdingu pasirodymu vainikavę profesionalų kategorijos atstovai. Tiesa, pagal varžybų reglamentą dalyviai turėjo įveikti dvi skirtingas trasas, tačiau sostinėje sekmadienį kilusi audra šiek tiek sumaišė kortas organizatoriams, tad neliko kitos išeities, kaip tik antruosius įskaitinius važiavimus atšaukti.

"Praūžusi audra iš tiesų sudarė netikėtų keblumų - turėjoje problemų su laiko matavimo įranga, kuri buvo specialiai šioms lenktynėms pasitelkta iš Latvijos, Liepkalnio miesto. Bet lūžo ne tik ji - smarkus vėjas nupūtė palapines. Nieko nepasarysi, varžybos vyko ant kalno, kuris yra viena aukščiausių vietovių apylinkėse. Visomis prasmėmis buso ekstremalu", - organizatoriams tekusius išbandymus prisiminė Ekstremalas.lt kalbintas varžybų atstovas ryšiams su visuomene Mantas Grigaitis.

Anot jo, lietuviška trasa, suręsta per paskutinį mėnesį iki varžybų, savo sudėtingumu ir kokybe sužavėjo svečius iš kaimyninių šalių. Maloniai nustebino ir organizacinė pirmąkart Lietuvoje surengtų varžybų dalis. M.Grigaitis prasitarė, kad prieš tai teko apsilankyti estų rengtame viename "Downhill Cup 2009" etape, tad lietuviai turėjo progos pasimokyti iš ten pastebėtų klaidų: "Būtų buvę geriau pasimokyti iš gero pavyzdžio, bet..."

Didžiausią dalį visų dalyvių sudarė Latvijos sportininkai, antri pagal gausą buvo estai, o toliau sekė mūsų šalies atstovai. Viso gimtoje trasoje pasirodė 24 Lietuvos dviratininkai.

Lietuvoje pirmosios neryškios Downhill stiliaus užuomazgos pastebėtos prieš kelerius metus, kai tuo tarpu estai ar latviai jau greitai minės šios sporto šakos gyvavimo dešimtmetį. Matydama vis labiau augantį susidomėjimą ją, visureigių varžybas rengianti "Bekelės fiestos" kompanija nutarė trumpam persikvalifikuoti į dviračių sporto organizatorius.

"Downhill‘as yra oficialiai reglamentuota sporto šaka, kuri, galima sakyti, išaugo iš vadinamojo Freeride‘o - laisvo stiliaus važiavimo, kuomet dviračiu skriejama tiesiog bet kur ir bet kaip. Downhill varžybos tavotiškai leido legalizuotis - išlįsti iš miškų ir ten nelegaliai įrengtų trasų bei išmėginti tarpusavio jėgas oficialiose varžybose, naudojantis keltuvais ir kitu organizaciniu servisu. Lietuvoje šio stiliaus atstovų nėra daug, vieni kitus pažįstame. Tiek įvykusios varžybos, tiek ir atsiradusi pirmoji legali trasa mums visiems yra vienodai svarbūs reiškiniai, - džiaugėsi M.Grigaitis. - Galima drąsiai sakyti, kad tai yra naujos ir sparčiau progresuojančios dviračių tradicijos Lietuvoje. Įvykusios debiutinės varžybos ragina galvoti apie tolesnius tokio pobūdžio renginius, kurių tikrai bus."

Kitąmet bent vienas etapas vėl įvyks ir Lietuvoje. Organizatoriai viliasi, kad ateityje pavyks glaudžiau bendradarbiauti su kolegomis iš Latvijos ir Estijos, mat šiemet komunikuoti su jais ir derinti organizacinius klausimus buvo gan sudėtinga.

"Įspūdžiai iš varžybų tik labai teigiami. Nors ir buvo karšta, o vėliau ir drėgna, susirinko nemažai publikos iš Latvijos ir Estijos. Žmonės labai draugiški. Netrukus, po pirmojo važiavimo, prasidėjo smarkus lietus, kuris sudrėkino trasos dangą. Dalis jos buvo ne iki galo nuvažinėta pieva, todėl po lietaus ji tapo gerokai slidesnė. Tačiau kaip nuo lietaus viskas greitai permirko, tai saulė viską tuoj pat išdžiovino", - įspūdžiais iš sekmadienį vykusių varžybų dalijosi prisiekęs kalnų dviračių mėgėjas Mantas Babenskas, šįkart turėjęs tenkintis žiūrovo pozicija, mat jo turimas "baikas" nepritaikytas Downhill stiliaus iššūkiams.

"Kalbant apie dalyvių pajėgumą, kadangi tai buvo pirmas oficialus šio sporto renginys Lietuvoje, tai atitinkamai dominavo latviai ir estai. Jie, palyginus su mūsų šalies sportininkais, turi išties ilgas šio sporto tradicijas. Ne atsitiktinai "braliukai" į renginį atvyko netgi komandomis ir važiavo dviračiais, kurių dauguma lietuvių galėjo tik pavydėti - dažno "aparato" vertė perkopdavo 10 tūkst. litų. Profesionalų klasėje važiavę licencijuoti sportininkai atrodė išties pritrenkiančiai - jiems praskriejus, apsauginės juostos net suplevėsuodavo nuo oro gūsio", - apie svečių iš kaimyninių šalių pranašumą pasakojo M.Babenskas.

Beje, Mantas priminė, kad anksčiau vilniečiai Downhill entuziastai svarstė daryti varžybas nuo Ozo kalvų (už "Akropolio"), tačiau ten nebuvo keltuvo, kuris tiesiog būtinas norint surengti ne mėgėjišką pasivažinėjimą, o rimtas lenktynes. Šįkart Vilniuje pristatyta pirmoji tokio tipo trasa turėtų tapti rimtu strartu ir perspektyva tolesniam "Downhill" sporto vystymui bei progresui Lietuvoje, bandant nors kiek pavyti kaimynus.

"Kadangi toks renginys Lietuvoje organizuotas pirmą sykį, susidarė įspūdis, kad viskas išties pavyko ir pirmas blynas neprisvilo. Labai įdomi buvo ir pati trasa, kuri nuo starto tęsėsi maždaug tokia eilės tvarka: pieva, kurioje buvo keletas tramplinų ir dirbtinai supiltų posūkių, toliau leidimasis žemyn į medžiais apaugusį šlaitą, o galiausiai - tikras miškelis, kuriame medžiai buvo čia pat. Pavojingesnius organizatoriai pasirūpino apjuosti minkšta medžiaga. Viename iš tramplinų kai kurie sportininkai nuskriedavo išties toli", - stebėdamas nutrūktgalvių dviratininkų fiestą žiūrovo akimis, pagyrų negailėjo pašnekovas.

Tiems, kam žodis "Downhill" vis dar yra naujovė, Mantas trumpai paaiškino, kodėl įprastas kalnų dviratis ar skirtas maratonams netinka tokiai trasai. Pagrindiniai krūvių neatlaikantys mazgai: ratai, stebulės (įvorės) bei amortizatoriai, o prastesniems dviračiams - dar ir patys rėmai. Net ir aukštesnės klasės kalnų dviratis, skirtas maratonams, yra lengvas ir ne toks tvirtas kaip specialus, skirtas Downhill‘ui. Pastarosioms trasoms skirtos dviratės technikos ryškiausi bruožai: ilga priekinės šakės amortizatoriaus eiga, tvirtas rėmas bei galinis amortizatorius, atitinkamai tvirti ratai bei įvorės. Visa tai atitinkamai kainuoja papildomą svorį, tad tokiu "aparatu" važiuoti į kalną nėra malonumas.

"Beje, taro dalyvių pasitelktos "kovinės" technikos buvo nemažai dviračių, skirtų "Street" stiliui, tačiau jiems kildavo problemų, kai nukrisdavo grandinė. Pažiūrėję į tikrą Downhill dviratį, pamatysime grandinę prilaikančią specialią detalę, - detaliai apie Lietuvoje kol kas tik gimstančios sporto šakos subtilybes dėstė M.Babenskas. - Apibendrinant praėjusį savaitgalį galima neabejotinai pasakyti, kad jis buvo puikus. Gaila tik technikos, kuri labiausiai kentėjo varžybų metu - dažnai girdėdavosi dviratininkus erzinantis garsas, kai į "aštuoniukę" sulinkęs ratas trindavosi į rėmą. Kita vertus, reikia pasidžiaugti, kad rimtesnių traumų išvengė patys sportininkai. Su nekantrumu lauksime, kada vėl Lietuvoje įvyks kažkas panašaus."

Varžybų rezultatus galite rasti oficialioje interneto svetainėje www.dhcup.lt.

Ekstremalas.lt dėkoja Rokui Kazakevičiui už renginio nuotraukas!

Kaip visada, dosnūs Youtube video archyvai ir šįkart leidžia pasimėgauti ekstremaliomis akimirkomis iš nutrūktgalviškų pasirodymų. Gero žiūrėjimo!