Sekmadienį, kaip bene pirmieji parašė Ekstremalas.lt, Amerikos lietuvis Rimas Kinka pasiekė naują jėgos aitvarų pasaulio rekordą! Floridoje, Majamyje, gyvenantis ekstremalas su jėgos aitvaru nuplaukęs 313,7 mylių pagerino per 24 valandas ilgiausio nuplaukto nuotolio rekordą!
Per parą Floridoje, Islamarodoje, Rimas nuplaukė 313,7 mylių atstumą! Šį rezultatą jis pasiekė jau po 22 valandų plaukimo.
Ankstesnysis pasaulio rekordas buvo pasiektas 2010 metų gegužės 10 į 11 dieną: tuomet amerikietis Phillip McCoy Midler per 24 valandas nuplaukė 229,73 mylias.
Ekstremalas.lt skaitytojams - pasaulio jėgos aitvarų rekordininko Rimo Kinkos pasakojimas apie įspūdingą rekordinį plaukimą.
"Sveiki. Ačiū, už šiltus žodžius! Pagaliau rankos nedreba ir galiu kažką parašyti plačiau.
Trumpai apie pasirengimą. Pradėjau ruoštis gal prieš metus, išbandžiau tiesią distanciją nuo taško A iki B, įveikiau 140 mylių, bet norint kaituoti paskui vėją, reikalingas stabilus Rytų vėjas, kas labai retai pas mus būna. Dažniausiai - šiaurinis vėjas arba vasarą - pietinis.
Nutariau daryti ratus, Islamorada šiam atvejui tiko labiausiai. Kelis kartus treniravausi šioje vietoje ir puikiai žinojau vandenyno reljefą ir sroves, taip pat ryklių susitelkimo vietas nakties metu, bet mintyse vis dar laukiau tinkamo vėjo kaituoti tiesiąja linija, nes sukti ratus treniruočių metu būdavo nuobodu.
Likus trims savaitėms iki starto aš jau buvau pilnai pasirengęs ir laukiau tinkamo vėjo. Pagaliau sulaukiau.
Atvykome, kaip ir planavome 5 valandą ryto vietos laiku. Islamorada miestelis dar miegojo, mat čia - daugiau kurortinis miestelis. Vėjas palyginti labai silpnas - 6-8 mazgai (1 mazgas - viena jūrmylė per valandą arba 1852 metrai per valandą - Ekstremalas.lt).
Padedant komandai, pilnai pasirengėme per pusvalandį. Aš buvau pasirengęs startuoti 6 val. ryto, bet vėjas buvo nepalankus. Laukėme ir tik po 6,20 val prasidėjo vėjo gūsiai siekiantys 14 mazgų. Didžiausias mano aitvaras buvo 12 m "Cabrinha Swichtblade".
6.27 val. duotas startas. Prasidėjo pirmosios mylios, toliau nuo kranto apie 2 mylias vėjas buvo stipresnis, tad kelias valandas kaitavau nepriartėdamas kranto gal per mylią. Na, bet kaip tikėjausi, po 2 valandų vėjas pradėjo pūsti stipriau.
Apie 9 val. ryto vėjas pūtė jau 16-18 mazgų greičiu. Atsikvėpiau lengviau: kol kas viskas pagal planą.
Pirmasis išlipimas į krantą - po 6.05 valandos, nuplaukiau lygiai 100 mylių. Trumpi pusryčiai ("Močiutės" duona, lašiniai (patarė juos valgyti vienas mano pažįstamas alpinistas) ir riešutų sviestas, gėrimai - vanduo, kava). Tai truko 20 min ir aš vėl buvau ant lentos.
Vėjas tapo mano sąjungininkas. Pūtė iki 20 mazgų, sekantis išlipimas į krantą po 160 mylių. Trumpas poilsis: riešutų sviestas, kava , pakeičiau aitvarą į 10 m "Cabrinha Swichtblade" ir vėl ant lentos. (Crazyfly Raptor LTD)
Kai pasiekiau 200 mylių ribą debesys užtrauke dangų ir vėjas susilpnėjo iki tiek, kad aš nesugebėjau grįžti į tą patį tašką. Teko išlipti į krantą.
Kadangi kaituoju jau 7 metus, žinojau jog tai - trumpam. Po 30 minučių debesys praslinko ir vėl turėjau galimybę kaituoti.
Žinoma, vėjas jau buvo žymiai silpnesnis, negu prieš tai. Kai ant mano rankos prisegtas GPS prietaisas parodė 217 mylių nuplauktą atstumą, pasidarė lengviau: vėjas dar buvo pakankamai stiprus ir žinojau, kad apie vidurnaktį dar turėtų sustiprėti, bet GPS rodė 227 mylias debesys vėl užtraukė dangų ir vėl buvau priverstas grįžti į krantą.
Krante pralaukiau apie 20 min. Debesys praslinko, mėnulio pilnatis apšvietė vandenyną ir vėjas pradėjo pūsti iki 16 mazgų greičiu. To man pilnai užteko kaituoti.
Nakties metu dariau mažesnius ratus, nes mėnulio šviesoje toliau nuo kranto galėjau puikiai matyti ryklių pelekus (vietiniai žvejai perspėjo, kad būčiau atsargus ), bet be nuotykio neapsėjo.
Kažkaip pagavęs gerą vėjo gūsį nutolau nuo kranto gal per 2 mylias, kai išgirdau už nugaros neaiškius garsus, tai buvo iššokęs ryklys. Spėjau tik uodegą pamatyti, bet tai buvo ženklas suktis atgal - aš jų teritorijoje.
Be nuotykių pasiekiau šviesų vandenį ir atsikvėpiau lengviau. Žinojau, jog jie čia neatplaukia. Mano rekordas taip pat buvo įdomus ir delfinams, kurie kartkartėmis priplaukdavo prie manęs. Na, ir būriui mažų žuvyčių, kurios šokinėdavo prieš mane, atsimušdamos į mano kojas.
260 mylių - nuplaukta. Iš pradžių tai buvo mano tikslas. 300 mylių riba buvo mano slapta svajonė, apie kurią aš atsargiai galvojau, bet praėjus 260 mylių, ji tapo realesnė.
Po trumpos pertraukos vėl į vandenyną, GPS rodo 300 mylių ir aš vis dar turiu laiko - beveik 4 valandas. Jėgų pilnai pakanka, žinoma, krante pamiršau vaikščioti, bet ant lentos stovėjau tvirtai ir nei karto nebuvo nuslydęs.
Labai trumpa pertrauka ir vėl - atgal, nes iš praktikos žinojau, kad apie 4 val ryto vėjas gali sumažėti. Deja, taip ir įvyko.
GPS rodo 313,7 mylių nuotolį ir aš priverstas nutraukti plaukimą, vejas 9 mazgai. Krante vis dar tikėjausi tęsti plaukimą: jau buvau kelis kartus pasiruošęs vėl kaituoti, bet tai būdavo tik apgaulingi gūsiai.
24 val. - 313.7 mylios. Didžiausias greitis - 36,2 mylios per valandą, kaitavimo greičio vidurkis - 16,7 mylios, bendras 24 valandų vidurkis 13,4 mylios.
Pirmadienį užpildau visas GWR ("Guinness World Record") atsiųstas anketas, pagal jų reikalavimą pridedu dviejų GPS prietaisų detalius parodymus ir siunčiu į Londoną.
Iki šešių savaičių laikotarpiu "Guinness" atstovai paskelbs savo atsakymą".
Rimos Kinkos asmeninio archyvo nuotr.
Taip pat skaitykite:
JAV gyvenantis lietuvis pasiekė jėgos aitvarų pasaulio rekordą!
