Keliaujant nepamiršti pakrovėjo

Pakrovėjai baterijomsVisi puikiai žinome, kad keliaujant geriau nepamiršti svarbių elektronikos prietaisų. Pavyzdžiui, kiekvienam aišku, kad nieko gero nebus, jeigu nepasiimsime su savimi telefono pakrovėjo, arba jeigu būtini baterijų pakrovėjai liks kažkur pamiršti namuose ant staliuko. Tai daiktai, kurių mums reikia tada, kai norime sklandžiai ir be problemų atlikti reikiamus dalykus. Taigi, geriausia iš vakaro prieš kelionę pasidaryti sąrašus, kokius daiktus pasiimti, tada ir pakrovėjai telefonui, ir baterijų pakrovėjai, ir visa kita būtina kelionių amunicija liks su jumis vienoje vietoje. Štai keletas prisiminimų žmonių, kurie sakosi dabar jau esantys pasimokę iš savo klaidų.

Rokas, studentas

Anot vaikino, pati blogiausia patirtis, palikus ne vietoje pakrovėją, buvo jam tada, kai su draugais nutarė iškeliauti atostogauti į Europą. „Buvome susižavėję visokiais hipių ir nutrūktgalviškais judėjimais, kaip keliavimas su automobiliu po Europą, po Balkanus ir po Pietus atrodė kažkas nuostabaus. Tačiau problema buvo mano neapdairume. Aš nepasiėmiau pakrovėjo, baterija laikė pakankamai ilgai, kad tik kelionės viduryje pastebėčiau, jog neturiu būtino prietaiso su savimi. Blogiausia buvo tai, kad visi išsiskyrėme į skirtingas puses ir sakėme, jog susirašysime arba susiskambinsime dėl tolimesnių veiksmų – išsiaiškinti, kada ir kur iš tiesų susitinkame. Kortos iškrito man nepalankios – telefonas išsikrovė tada, kai reikėjo juo pasinaudoti. Pamaniau, kad nieko baisaus, nes bet kada galiu tiesiog pasikrauti telefoną ir tada viskas bus gerai, taip, kaip ir pridera. Deja, labai nemalonu, tačiau pamačiau, kad nerandu pakrovėjo. Kaip vaiduoklis prieš akis išdygo ta scena, kai palikau jį vonioje ant staliuko. Ir kodėl aš apskritai į ten jį buvau atsinešęs? Dabar jau buvo ne laikas kaltinti save, reikėjo tiesiog tinkamai veikti. Taigi, ėmiausi ieškoti, kas galėtų paskolinti. Visgi, buvo tikrai nemalonu“, – sako Rokas.

Daina, moksleivė

Mergina prisimena, kad jos pirmasis išmanusis telefonas sukėlė ne tik džiaugsmą, bet ir rūpesčius. „Man reikėjo pranešti mamai, kur aš esu, tačiau telefonas greitai išsikrovė. Paprasčiausiai su draugėmis buvome šokiuose, ten, kur visas jaunimas nori eiti pasilinksminti. Tačiau su manimi tikrai nebuvo nieko pavojingo. Deja, bute, kuriame šventėme, niekur nesimatė baterijų pakrovėjai. Supratau, kad mamai paskambinti negalėsiu. Tiesiog parašiau jai per internetą į elektroninį paštą, bet turbūt jai nešovė į galvą šio tikrintis ir sužinoti, kurgi yra jos dukra. Kai grįžau ryte, gavau velnių“, – pasakoja moksleivė.