Sportiniai automobiliai bei jų lenktynės — viena populiariausių šiuolaikinių pramogų bei pokalbių temų. Garsiausi pasaulio pilotai uždirba milžniškus pinigus, apie juos rašoma spaudoje, o tiesiogines varžybų transliacijas stebi šimtai tūkstančių žmonių. Sunku patikėti, bet taip buvo ne visada.
Sportinių mašinų lenktynių istorija yra labai įdomi.
Manoma, kad pirmosios automobilių lenktynės pasaulyje įvyko 1887 m. Prancūzijoje. 1894-taisiais įvyko ir pirmosios automobilių lenktynės Amerikoje, o Europoje jos įgavo naują — tuo metu neregėtą — pavidalą: visi dalyviai, pirmą kartą istorijoje startavę trąsoje tuo pačiu metu, turėjo nuvažiuoti iš Paryžiaus iki Bordo, ir tuomet grįžti atgal.
Vis dėlto, šios lenktynės nelaikomos oficialia automobilių lenktynių sporto pradžia.
Daugelis teigia, kad modernių sportinių mašinų lenktynių pradžia buvo 1953-tieji metai, nes būtent tuomet Tarptautinė Automobilių Federacija, įsikūrusi dar 1904 m., surengė pirmąjį Pasaulio sportinių automobilių čempionatą, o tuo pačiu ir nustatė pirmąsias oficialias taisykles ateities lenktynėms, apibrėžiant tokius dalykus kaip sportinių automobilių išvaizda, konstrukcijos, taškų skyrimo sistema už greičiausiai įveiktas trąsas ir t.t.
Šis renginys buvo pirmasis, sutraukęs ne tik daugybę to meto geriausių lenktynininkų, bet ir susidomėjusių žiūrovų.
Nieko keisto, kad atsiradus mašinų lenktynėms, žmonės netruko sugalvoti dar vieną pramogą, pavertusią varžybų stebėjimą gerokai įdomesniu: taip, kalbame apie totalizatorius bei lažybas. Įdomu tai, kad ši pramoga „perėjo“ į mašinų sportą iš žirgų lenktynių, nes jau nuo XIX amžiaus pabaigos azartiški žiūrovai mėgo leisti laiką stebėdami lenktyniaujančius žirgus hipodromuose.
Dabar sportinių automobilių lenktynės laikomos vienu brangiausių sportų visame pasaulyje, o juose dalyvaujančių lenktynininkų atlyginimai yra tiesiogiai susiję su lenktynių populiarumo rodikliais. Ko gero nenustebsite, kad daugiausiai uždirbantys lenktynininkai pasaulyje yra Formulės 1 pilotai. Pirmasis lenktynininkas, pasirašęs milijono dolerių kontraktą su Ford/Cosworth, buvo A. Sienna 1993 metais. Manoma, kad būtent jo dėka Formulės 1 pilotų atlyginimai tapo tokie, kokie yra dabar.
Metai po metų, sportinių automobilių lenktynės keitėsi ir tobulėjo: siekiant padaryti mašinas dar greitesnėmis imta ieškoti įvairių galimų pritaikyti patobulinimų bei technologijų, o tuo pačiu tobulėjo ir patys lenktynininkai. Ar galite įsivaizduoti, kad kažkada, vienam inžinieriui ėmusis domėtis, kaip būtų galima patobulinti automobilio aerodinamiką lenktynių metu, variklis buvo perkeltas iš priekio į vidurį? Šiuo jo 1956 m. atradimu pasinaudojo ir kiti inžinieriai, taip pasiekiant stabilesnį automobilių važiavimą lenktynėse ir geresnę aerodinamiką.
Tuo tarpu dabar, vienerių metų periodui dažniausiai naudojamiems BMW ar Ford varikliams skiriama įspūdinga suma: 300 tūkstančių dolerių. Turime dar kelis įspūdingus skaičius: ruošiant lenktyninį automobilį Indianapolio lenktynėms, į jį investuojama maždaug 650 tūkstančių dolerių, iš kurių nemažą dalį — 12 tūkstančių — sudaro varžybų startinis mokestis. Svarbiausiomis ir pritraukiančiomis daugiausiai dėmesio visame pasaulyje sportinėmis automobilių lenktynėmis laikomos 3 „ištvermės lenktyniavimui“ priskiriamos Formulės 1 lenktynės, apie kurias, ko gero, būsite girdėję jau ne kartą: Le Mano, Indianapolis 500 ir Monaco Grand Prix.
Šiose lenktynėse yra kelios įdomios tradicijos.
1933 m., L. Meyer, laimėjęs Indianapolio lenktynes buvo labai ištroškęs ir paprašė, kad kas nors jam duotų atsigerti… pieno. Tą patį jis padarė dar po 3 metų, antrą kartą nugalėjęs šiose lenktynėse. Nuo to laiko tai tapo tradicija, ir kiekvienas nugalėtojas gauna atsigerti pieno.
Turbūt matėte, kaip nugalėjęs lenktynininkas, stovėdamas ant pakylos, aplieja šalia esančią minią šampanu? Ši tradicija taip pat atsirado visai netyčia, kai 1966 m. Le Mano lenktynėse triumfavusiam J. Siffert buvo įteiktas šampano butelys, kuris…tiesiog netikėtai iššovė ir apipylė aplinkui buvusius žmones. Dabar tai — neatsiejama šių lenktynių apdovanojimų ceremonijos dalis.